Paroda tAUTOsaka – apie lietuvio aistrą automobiliui Anykščuose
t AUTO saka
Šios fotografijos yra dalis eilę metų kurto fotografijų ciklo apie neapdainuotą Lietuvą, šalį, kurios kasdienybės herojai kuria savo nuosavą tautosaką.
Kažkada buvo sakoma, kad Lietuva – žemės ūkio šalis. Dabar dažnai tvirtinama, kad – Lietuva krepšinio ir alaus kulto šalis. Pastarajam nueinant į pogrindį, gal pastebėsim, kad nedrįstam garsiai kalbėti apie vieną svarbiausių kulto objektų atkurtos Nepriklausomybės Lietuvoje – automobilį.
Per pastarąjį ketvirtį amžiaus, lietuviui automobilis buvo naujo gyvenimo, laisvės ir rizikos pajutimo, kasdienybės, atostogų ir švenčių, būtinybės, stiliaus, saviraiškos, gyvenimo būdo atspindys, darbo įrankis ir prabangos atributas. Šalia gausaus automobilių kiekio vienam gyventojui, šiandieninė Lietuva ypatinga dideliais tarpkontinentinės automobilių prekybos, aptarnavimo, remonto, autodetalių ir kitų verslų mastais, kurie kaimyninėse šalyse vos pastebimi.
2001 metais pradėjau fotografuoti didžiulius automobilių turgus įvairiuose Lietuvos miestuose, į turgus vis sugrįždavau fotografuoti automobilių ar autodalių pardavėjų. Bėgant metams interesų laukas išsiplėtė į įvairias automobilizmo aprėpties temas. Ėmiau fotografuoti kasdieninius automobilinius peizažus, vairuotojų, meistrų, detalių pardavėjų, avarijų žiūrovų portretus ir t.t. Visa tai pamažu formavo temą, kurią pavadinau „Autoportretai ir Autopeizažai.“
2017 metais Anykščiuose – Lietuvos rašytojų sostinėje – rodytą nedidelę atranką darbų, tyrinėjančių automobilio vietą lietuvių gyvenime, papildau interneto tautosaka apie įvairiausių epitetų ir frazeologizmų užgyvenusį stabuką – automobilį.
Galim juokauti kiek tik norim, tačiau automobilio vieta lietuvio gyvenime daug svarbesnė, nei galim pamanyti. Jei Jaroslavas Hašekas būtų lietuvis, jo šaunusis kareivis būtų sakęs, kad kiekviena valdžia, kelianti mokesčius už automobilius, yra pasmerkta žlugti.
Instagram: mkavaliauskas
