Autoportretai ir autopeizažai
Tai mano antras svarbus, eilę metų kurtas fotografijų ciklas apie kitokią Lietuvą.
Kažkada buvo sakoma, kad Lietuva – žemės ūkio šalis. Dabar dažnai tvirtinama, kad – Lietuva krepšinio ir alaus kulto šalis. Tačiau beveik nekalbama apie tai, kad vienas svarbiausių kulto objektų atkurtos Nepriklausomybės Lietuvoje – automobilis.
Per pastaruosius dvidešimt metų lietuviui automobilis buvo naujo gyvenimo, laisvės ir rizikos pajutimo, kasdienybės, atostogų ir švenčių, būtinybės, stiliaus, saviraiškos, gyvenimo būdo atspindys, darbo įrankis ir prabangos atributas. Šalia gausaus automobilių kiekio vienam gyventojui, šiandieninė Lietuva ypatinga dideliais tarpkontinentinės automobilių prekybos, aptarnavimo, remonto, autodetalių ir kitų verslų mastais, kurie kaimyninėse šalyse vos pastebimi.
2001 metais pradėjau fotografuoti didžiulius automobilų turgus įvairiuose Lietuvos miestuose, į turgus vis sugrįždavau fotografuoti automobilių ar autodalių pardavėjų. Bėgant metams interesų laukas išsiplėtė į įvairias auto-aprėpties temas. Ėmiau fotografuoti kasdieninius automobilinius peizažus, vairuotojų, meistrų, detalių pardavėjų, avarijų žiūrovų portretus ir t.t. Visa tai pamažu formavo vis dar tęsiamą ciklą „Autoportretai ir Autopeizažai.”
Šios temos pirmasis pristatymas visuomenei – parodos Kauno fotografijos galerijoje, Kauno automobilių turguje ir Žaliakalnio funukiulieriaus F Galerijoje 2011 m. vasario – kovo mėn.
Apie pirmąsias parodas: