Pasiilgsim, tavęs Liusjenai
Pasaulį apskriejo žinia, kad lapkričio 15 d. mus paliko didis fotografas, kilnus ir besidalinantis žmogus, pirmojo fotografijos festivalio Arlyje steigėjas Liusjenas Klergas (Lucien Clergue), šiais metais sutikęs 80-tąjį gimtadienį. Nežiūrint galybės titulų ir užimamų pareigų Prancūzijos dailiųjų menų akademijoje, jis buvo atviras bendravimui, svečiams. Net atsakydavo linkėjimais į naujienas apie mano kūrybą ar KAUNAS PHOTO festivalį – trumpąja žinute ar el. laišku. 2012 metų Arlio festivalio programoje pusvalandis buvo skirtas publikos supažindinimui su festivaliu KAUNAS PHOTO. Išvakarėse skambtelėjau Liusjenui, tikėdamasis jį į šį renginį pakviesti. Vietoje „labas” ar „kaip tu laikaisi”, jis sako: „ateinu”. Ir tikrai jis atėjo, kai visada su puikia nuotaika, humoro jausmu ir svarbiu pranešimu. „Šiandien pasakysiu tai, ko niekad nesu ištaręs: tai, kad esu fotografas, ir kad turime Arlio fotografijos susitikimus (festivalį), sakau ačiū Lietuvai„. Neįtikėtina! Tuomet jis patikslino, kad vieną 1954 m. dieną jis, tuomet dar vaikinas, besimokantis groti smuiku, atėjo į Arlio fotokulbą su keliomis pirmosiomis fotografijomis. Būtent tą dieną ten lankėsi iš Lietuvos kilęs holokaustą išgyvenęs Izis Bidermanas, tuomet jau žinomas Paryžiaus fotografas, kuris jaunuoliui patarė: „Nežinau, kaip tu groji smuiku, bet patariu tau tęsti fotografuoti”. Pasak Liusjeno, tai buvo patarimas, kuriuo jis sekė visą gyvenimą. Paklausiau apie tas pirmąsias fotografijas, kurias nešė rodyti Iziui. Grįžęs į Lietuvą, radau jas el. pašto dėžutėje – „jei rašysi, gali spausdinti”…
Gal dėl tos istorijos Liusjenas buvo dideliu lietuvių fotografijos gerbėju, Arlyje rodęs A. Sutkaus, V. Butyrino, A. Macijausko, R. Požerskio darbų parodas.
Lusieną Klergą atsiminsime ir kaip modernybės fotografą, bet ir kaip fotografijos festivalių ugnies, pasklidusios po pasaulį, įkūrėją. Amžinatilsį…
Šią nevykusią fotogrfiją padariau eilinįkart užėjęs šnektelti į Liusjeno biurą 2010 m. Arlio festivalio metu. Nors fokusavimas pasirinko miglą, šio kadro neištryniau. Kažkaip jis man atliepė Liusjeno nusiskundimus, kad veiklos tiek daug ir kad nuo visko jautėsi pavargęs.
