„Ne(pa)matytas gyvenimas: prie aklųjų” – portretai be fono

Stasys Babonas. Rašytojas. Matantis

Mano naujausio projekto „Ne(pa)matytas gyvenimas: prie aklųjų” tema – aklųjų ir neregių gyvenimas Kaune, rajone, kurį kauniečiai jau ištisus dešimtmečius vadina „prie aklųjų”.

Fotografuodamas neregių ir silpnaregių bendruomenės kasdienybę vykstančią pastate, vadinamame „aklųjų kombinatas”, pasikviečiu šios bendruomenės narius į savo studiją.

Po koncertų, renginių ar jų socialinės veiklos, kaip taisyklė, kiek lengviau pasikviesti į mano studiją. Ji čia pat – tame pačiame „aklųjų kombinato” pastate, šiandien tapusiame pusiau verslo centru, pusiau kūrybinių veiklų – menininkų, muzikantų, šokių, kovos menų mokyklų pastoge.

Pabendraujam, nufotografuojam portretą. Dažniausiai padarau tik vieną kadrą, gal du ar tris.

Paprastą – be fono, be jokio konteksto, baltame fone, lyg ir be jokio fono.

Kai kurie klausia – kam to reikia, bet beveik visi sutinka. Pabūnam, pasiaiškinam, kokia galėtų būti tų fotografijų prasmė.

Daugeliui, tai reta proga, kai juos kas nors fotografuoja.

Kai kurie paprašo, kad atsiųsčiau elektroniniu paštu – tarp jų ir visai nematantys…

—

Pirmasis šių darbų pristatymas įvyko 2013 m. sausio 17 d. „aklųjų kombinato” – o dabar Aklųjų ir silpnaregių centro salėje.